Finansinis raštingumas yra finansų, kredito ir skolų valdymo bei žinių, reikalingų priimti finansiškai atsakingus sprendimus, kurie yra neatsiejami nuo mūsų kasdienio gyvenimo, mišinys. Asmeniniai finansai, atsakingas ir ilgalaikis finansų planavimas yra būtinas kiekvienam asmeniui, šeimai, tačiau labai dažnai, ypač tarp jaunuolių, matome spontaniškus sprendimus, neplanuotus pirkimus vietoje taupymo ar investavimo į ateitį. Remiantis naujausiais EBPO atliktais tyrimais, Lietuvos jaunuolių finansinis raštingumas yra kritiškai žemas ir tik šiek tiek didesnis už Lotynų Amerikos šalis (goo.gl/mCg82r - 2019.01.16). Kalbant apie investavimo sritį, remiantis „Sprinter tyrimų“ 2017 m. atliktais tyrimais, tik 16% respondentų teigė, kad investuoja (https://www.vz.lt/rinkos/2018/07/07/kur-ir- kaip-investuoja-lietuviai - 2019.01.16). Finansinio raštingumo padėtis Kroatijoje yra vidutinė (https://www.hnb.hr/en/-/predstavljenirezultatiistrazivanjamjerenje- financijske-pismenosti-). Tačiau rezultatai taip pat rodo, kad nors ir turėdami ne tokias blogas žinias apie finansus ir finansines priemones, kroatai neįgyvendina šių žinių realiame gyvenime. Partneriai iš Rumunijos įrodė, kad yra reikalingas su finansiniu raštingumu susijęs projektas, remdamiesi „Standard and Poor's“ tyrimų antraštėmis, kad „Rumunijoje yra žemiausias finansinio raštingumo rodiklis Europoje“ (http: // businessreview. Eu / Featured / romania-has-lowest-financial-literacy-rate-in-europoje-91878 - https://www.romaniajournal.ro/romania-last-in-eu-when-it-comes-to-financial-literacy-may-15-combehenenational-investment-day/ 2019.01.16) . Paaiškėjo, kad tik 22% rumunų turi minimalias finansines žinias. Lenkija yra labai arti Lietuvos, jos finansinis raštingumas siekia apie 40 balų, tačiau jų santaupų ir skolinimosi santykis yra mažesnis už Europos vidurkį ir tai rodo, kad jų finansinė elgsena nėra pagrįsta ilgalaikiu finansiniu planavimu (http://bruegel.org/ „wpcontent“ / įkėlimai / 2018/05 / PC-08_2018.pdf 2019.02). Turkijoje jaunuoliai taip pat demonstruoja neatsakingą finansinį elgesį. Remiantis TEB Turkijos banko parengtu finansinio raštingumo indeksu, šalies gyventojai, nors ir neturėdami aukšto finansinio raštingumo balų, daug skolinasi ir neskaičiuoja sudėtinių palūkanų (https://www.teb.com.tr/familyacademy/financial-literacy-index/). Kiek senesniame tyrime (2015 m.) „Standard & Poor“ pateikė tokią pačią įžvalgą: „Turkijoje kredito kortelę turi 33 procentai suaugusiųjų, tačiau tik 29 procentai šių vartotojų yra raštingi ir tik pusė supranta sudėtines palūkanas“. http://gflec.org/wp-content/uploads/2015/11/3313-Finlit_Report_FINAL-5.11.16.pdf?x87657 - 2018.10). Finansiniai sprendimai yra priimami, bet nėra iš anksto apskaičiuojami. Projekto tikslas: pakeisti elgesį ir didinti sąmoningumą, susijusį su finansiniu raštingumu 34 jauniems žmonėms (16 - 24 metų amžiaus) (+5 lyderiams) (iš kurių 24 mažiau galimybių turinčių (su ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis)), organizuojant jaunimo mainus 2020 m. sausio 11–19 d. Kaune, Lietuvoje. Projekto uždaviniai buvo: 1. Išanalizuoti impulsyvaus ir neatsakingo elgesio, susijusiais su asmeniniais finansais, priežastis ir ieškoti sprendimo būdų su 34 jaunais dalyviais (+5 lyderiais) iki projekto pabaigos. 2. Sužinoti apie investavimo naudą ir ilgalaikį finansų planavimą 34 jauniems dalyviams (+5 lyderiams) ir jų. vietos bendruomenėms iki projekto pabaigos. 3. Pakeisti požiūrį ir elgesį su asmeniniais finansais, pasitelkiant patobulintus finansinio raštingumo įgūdžius 34 jauniems dalyviams (+5 lyderiams) ir jų vietos bendruomenėms iki projekto pabaigos. Projekto tikslai buvo tiesiogiai susiję su programos „Erasmus +“ tikslais: - Atnaujintos Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje programos (2010–2018 m.), prisidedant prie konkrečių programos sričių: * švietimo ir mokymosi; * socialinės įtraukties. - Įtraukties ir įvairovės strategijos, kuria buvo siekiama šių tikslų: 1) didinti žinomumą apie „Erasmus +“; 2) mažinti kliūtis mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms dalyvauti programoje. Tai taip pat projektas atitiko „Erasmus +“ pagrindinių ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgūdžių prioritetus.