Susidūrusi su dideliais imigracijos srautais į Europą 2015 m., Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis ES šalimis, įsipareigojo į Europos Sąjungą priimti 1105 prieglobsčio prašytojus. 2018 m. Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, visas prieglobsčio prašytojų skaičius yra 468 (253 iš jų darbingo amžiaus): 58 iš jų gyvena Pabėgėlių priėmimo centre, 72 - savivaldybėse, 338 išvyko iš Lietuvos. Projekto „UnderSTAND“ tikslas - ugdyti ir tobulinti jaunimo darbuotojų, jaunimo lyderių konfliktų valdymo kompetencijas, kad jie galėtų pasirengti, vykdyti ir vertinti aukštos kokybės darbą su jaunimu (DJ), skirtą jaunimui, turinčiam skirtingą kultūrinę kilmę, pvz., pabėgėliams, migrantams, priklauso mažumoms, romams ir kt. pagal tarptautinių konfliktų prevencijos ir sprendimo principus. Mes gyvename daugiakultūrėje, tarpkultūrinėje ir interkultūrinėje visuomenėje. Mūsų vietos bendruomenės nebėra vienalytės dėl laisvo Europos judumo, atvirų sienų ir rinkų Europos piliečiams bei pabėgėlių ir migrantų iš kitų pasaulio vietų priėmimo. Mes, jaunimo darbuotojai, vis dažniau turime dirbti su: - skirtingos kultūros jaunimu, kurio elgesio normos, vertybės ir schemos gali skirtis nuo vietinių - jaunimu, turinčiu pabėgėlių kilmę iš visiškai kitokios kultūros, netgi traumuotas dėl savo ankstesnės gyvenimo patirties - antrosios kartos pabėgėlių vaikais, kurie nepriklauso savo tėvų kultūrai, tačiau neranda savo vietos daugumos kultūroje Ne visada lengva susidoroti su tarpkultūriniais iššūkiais, suprasti skirtingų kultūrų komunikacijos kodus, tinkamai traktuoti tarpkultūrinio elgesio vertybes, normas ir schemas, susidurti su stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis, kylančiomis iš jaunimo vienas kito atžvilgiu, iš tikrųjų nežinant, ko jie bijo ir kodėl tampa vis ksenofobiškesni. Turime tobulinti savo kompetencijas sprendžiant konfliktus ir tarpininkaujant jaunimą, kad galėtume pasiūlyti tokio pobūdžio veiklą jaunimui vietos ir Europos lygmenimis, kur skirtingos kultūrinės kilmės jaunimas galėtų kartu bendradarbiauti ir savo kultūrinę įvairovę laikyti pridėtine verte, jų bendra veikla. Kaip organizacija pareiškėja inicijavome tyrimus ir paprašėme savo partnerių padaryti tą patį, kad nustatytume mūsų poreikius įgyvendinti šį projektą. Mūsų konsorciumas savo organizacijose atliko SSGG analizę, siekdamas nustatyti organizacijos plėtros tikslus. Trumpa SSGG analizė: Stiprybės - jaunimas iš mūsų vietos bendruomenių dalyvauja mūsų veikloje ir projektuose vietos ir Europos lygmeniu - mūsų atvirumas ir empatija dirbti su jaunimu iš skirtingų kultūrinių sluoksnių ir pritaikyti tarpnacionalinį konfliktų tarpininkavimą ir sprendimą į kasdienę jaunimo veiklą Trūkumai - mūsų profesionalūs ir savanoriški jaunimo darbuotojai nėra pasirengę dirbti su etniniais konfliktais, kuriuos sukelia skirtingos kultūrinio elgesio vertybės, normos ir schemos - Darbo su jaunimu metodai ir metodai, pagrįsti tarptautiniu konfliktų tarpininkavimu ir sprendimu, turi būti įvaldyti ir integruoti į mūsų kasdienę jaunimo veiklą, pagrįstą tikslinių grupių poreikiais Galimybės - Mes bendradarbiaujame su kitomis jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis institucijomis ir mokyklomis savo vietinėse bendruomenėse, todėl tai gali padėti, kad etninių konfliktų sprendimo metodai ir priemonės būtų naudingesni mūsų bendruomenėms Grėsmės - Konfliktai, atsiradę vietinėse bendruomenėse tarp skirtingų kultūrinių sluoksnių žmonių, gali būti pastebėti žiniasklaidoje ir skatinant ksenofobiją bei DJ stigmatizavimą, atsižvelgiant į jų kultūrinę kilmę, pvz. pabėgėlis, narys iš mažumų grupės, seksualinės orientacijos ar religijos Mūsų konsorciumas apklausė jaunimą kaip tikslinę organizacijų grupę, naudodamas anoniminius klausimynus. Bendrieji rezultatai buvo tokie: 48% jaunimo, su kuriais dirbame, nustatė, kad jie turi kitokią kultūrinę tapatybę nei dauguma vietinių bendruomenių. Jie nurodė, kad yra pabėgėliai, romai, mažuma pvz. kurdų, vengrų, slovakų, Afrikos, Pakistano, hindi ir kt. 22% jaunimo pareiškė, kad jaučiasi diskriminuojami dėl savo kultūrinės kilmės. 6% jaunimo pareiškė, kad jaučiasi pažeminti dėl pabėgėlio statuso. 32% jaunimo teigė, kad jie nebuvo atrinkti dirbti įmonėje dėl jų kultūrinės kilmės ar odos spalvos. Mes atlikome jaunimo darbuotojų, jaunimo lyderių, organizacijų savanorių poreikių analizę, naudodami klausimynus ir fokus grupės interviu, siekiant nustatyti jų profesinio mokymosi poreikius. Bendrieji rezultatai atskleidė, kad itin skubiai reikia: - ugdyti jaunimo darbuotojų, jaunimo lyderių įvairių etninių grupių konfliktų valdymo įgūdžius, kad jie galėtų dirbti su jaunimu, turinčiu įvairią kultūrinę kilmę; - suprasti skirtingus jaunimo komunikacijos kodus. - integruoti naujus darbo su jaunimu metodus vietos ir Europos lygmenimis, siekiant užkirsti kelią ir išspręsti įvairių etninių grupių etninių grupių konfliktus ir užkirsti kelią jų radikalėjimui. Nors mobilumo veiklos buvo perkeltos į virtualią erdvę, projekto tikslai ir uždaviniai liko tie patys.