Mokykla siekė tobulinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų įgyvendinimą, mažinant atotrūkį tarp formalaus ir neformalaus ugdymo – pedagogai pasinaudoję užsienio šalių patirtimi, asmenine praktika rengė ir tobulino kontekstualaus ugdymo strategiją, kurioje numatė svarbiausius mokinių ugdymo principus bei apibrėžė priemones, padedančias formuoti aukštus lūkesčius, ugdymo turinį orientuoti į vaiką, planuoti veiklas įvertinus mokinio aplinkos kontekstą bei personalizuoti ugdymą(si). Buvo siekiama padrąsinti ir motyvuoti mokytojus praplėsti ugdymosi aplinkas, atsisakyti stereotipų, sudaryti jiems galimybes pamatyti užsienio partnerių mokymosi organizavimo praktikas. Mobilumų metu įgijus teorinių žinių ir praktinių veiklos pavyzdžių buvo siekiama organizuoti saviraišką, smalsumą, drąsą veikti skatinančias veiklas, buvo siekiama pagerinti akademinius mokymosi rezultatus NMPP (rašymo ir matematikos). Mokiniai, dalyvaudami teminėse projektinėse veiklose, išeidami „už klasės ribų" stiprino emocinį intelektą, kūrybiškumą, bendradarbiavimo, lyderystės, kritinio mąstymo, tolerancijos, socialinius įgūdžius. Emociškai palanki aplinka, tarpdalykinė integracija ir praktinės veiklos skatino mokinių įsitraukimą bei mokymosi motyvaciją.
Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos strategija siejama su kontekstualaus ugdymo paradigmos įgyvendinimu. Europos mobilumo ir bendradarbiavimo srityje svarbiausias mokyklos siekis buvo teorinės ir praktinės patirties apie kontekstinį ugdymą įgijimas, lankantis kursuose ir šešėliuojant tas mokyklas partneres, kurios savo veiklą grindžia kontekstinio ugdymo principais. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokiais metodais mokytojas įvertina vaiko aplinkos kontekstą, jo poreikius ir kaip personalizuoja ugdymąsi diferencijuodamas ir puoselėdamas vaiko saviraiškos laisvę. Mokyklos bendruomenė siekė susipažinti, kokios užsienio šalyse naudojamos technologijos ir priemonės praplečia galimybes ugdymo procesą perkelti „už klasės ribų", kaip kasdienėje veikloje integruotas projekto metodas padeda ugdytiniams praplėsti turimas žinias ir įgūdžius, kaip plėtojamos vaikų kompetencijos tradicinėse ir netradicinėse ugdymo aplinkose. Bendradarbiavimo veiklose buvo analizuojama, kaip kokybiškai įgyvendinami teminio ugdymo principai, kokie mokyklų vadybiniai, organizaciniai sprendimai padeda mokytojams sėkmingiau pereiti nuo atskirų skirtingų dalykų temų nagrinėjimo pagal vadovėlius prie teminio-modulinio mokymo, apimančio tarpdalykinę integraciją.