Europa, nepaisant daugybės audrų, tokių kaip Didžioji recesija, migracijos krizė ir „Brexit“ keliami iššūkiai pastaraisiais metais toliau eina stabiliu ekonomikos atsigavimo ir sanglaudos keliu. Tačiau krizės palikimas atsispindi bedarbių jaunuolių skaičiuje. Jaunimas yra socialinė grupė, kurią per krizę labiausiai paveikė nedarbas. Jaunimo nedarbo problema yra viena iš opiausių problemų darbo rinkoje, nes mažėja dirbančių jaunuolių. Duomenys rodo, kad jaunimo nedarbo lygis (JNL) ES yra 2 kartus didesnis nei JAV ir net 3 kartus didesnis nei Japonija (http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Filosofija/F-25.pdf , 2020-04-02). JNL paprastai yra daug didesnis, net dvigubai ar daugiau nei dvigubai, nei visų amžiaus grupių nedarbo lygis. 2019 m. lapkritį didžiausias JNL buvo užfiksuotas Graikijoje (32,5 %), Ispanijoje (32,1 %) ir Italijoje (28,6 %) bei mūsų šalyje Lietuvoje (10,7 proc.), taip pat Kroatija ir Kipras – 7,7 proc. – ne išimtis. (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Unemployment_statistics#Youth_unemployment), 2020-04-02). Lietuvos darbo biržos duomenimis, lyginant 2019 m. sausio 1 d., buvo registruota 2,2 tūkst. bedarbių jaunuolių nei 2018 m. sausio 1 d. Jame pabrėžiama, kad jaunimui trūksta tam tikrų kompetencijų (http://uzt.lt/wp-content/uploads/2019/04/Lietuvos-darborinkos-tendencijos-2018-m.-ir-ateities-prognoz%C4%97s.pdf 02-04-2020). Esamos laisvos darbo vietos negarantuoja sėkmingo jaunimo, ką tik baigusio mokyklą/universiteto, įsidarbinimo. Kartu su partnerėmis organizacijomis pastebėjome, kad daugelis mūsų bendruomenių jaunuolių nesusiranda darbo, nes nepasitiki savimi ir neturi tinkamų kompetencijų šių dienų darbo rinkai. Netgi profesionalai vis dar sprendžia veiklos spragas paskaitomis, internetiniais pristatymais ar kitu teoriniu turiniu – jaunimas gaunažinių, bet nepakankamai praktikos. Jaunimui reikia stipresnio ryšio su darbo ir verslo pasauliu, kad suprastų, kaip svarbu integruotis į darbo rinką. Jaunuolis, net ir baigęs vidurinę mokyklą/universitetą ir turintis kūrybiškumo ar verslumo gyslelę, jaučiasi sutrikęs darbo rinkos aplinkoje ir kuria sau kliūtis judant į priekį – jis neturi pakankamai praktikos. Dėl to šis projektas yra unikalus – jame būtų mažiau teorinių žinių, bet daugiau praktinės veiklos, kuri padės įgyti darbo rinkai reikalingų kompetencijų. Jaunimo verslumo skatinimas ir ES verslui palankesnė aplinka pastaruoju metu tapo vienu iš prioritetų ES politikos darbotvarkėje. Verslumas vis labiau pripažįstamas kaip svarbi priemonė kuriant darbo vietas, gerinant jaunimo pragyvenimo šaltinius ir ekonominę nepriklausomybę. Tai gali padėti ugdyti kompetencijas, kurios leidžia pradėti verslą ir (arba) padidinti sėkmingo įsidarbinimo galimybes. Suteikti jaunimui verslumo įgūdžių, tokių kaip kūrybiškumas, problemų sprendimas, savirefleksija, gebėjimas veikti, bendradarbiauti grupėse ir kitais, gali būti būdas išspręsti jaunimo nedarbo problemas. Tikslas: Skatinti verslumą kaip įrankį jaunimo nedarbui įveikti projekte dalyvaujantiems jaunuoliams ir grupių vadovams ir tuo pačiu didinti 13 mažiau galimybių turinčių dalyvių socialinę įtrauktį (socialines ir geografines kliūtys) jaunimo mainų metu Kaune, Lietuvoje. Projekto uždaviniai 1. Plėsti žinias apie verslumą, darbo rinkos aspektus 4 skirtingose šalyse, verslo modelio Drobę, padėti įveikti kliūtis ir įgalinti pradėti kūrybiškas verslumo galimybių paieškas dalyviams iki projekto pabaigos. 2. Ugdyti verslumo kompetencijas, kurios įgalina pradėti nuosavą verslą arba didina galimybes įsidarbinti praktikuojant įvairias veiklas projekto dalyviams iki projekto pabaigos. 3. Didinti Erasmus+ programos žinomumą ir informuoti visuomenę apie jos tikslus 4 skirtingose bendruomenėse. Kadangi mūsų ir mūsų partnerių bendruomenėse yra jaunimo, turinčio mažiau galimybių – ekonominių ir geografinių kliūčių, manome, kad šis projektas prisidėjo prie jų socialinės įtraukties ir galimybių didinimo, pagalbos integruojantis į darbo rinką. Mūsų tikslai yra konkrečiai skirti ir susieti su Erasmus+ tikslais: 1. ES jaunimo strategija 2019–2027 m.: 1) Suburti jaunimą visoje ES ir skatinti tarpkultūrinį supratimą; 2) Skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę. 2. įtraukties ir įvairovės strategiją, prisidedant prie šių strategijos tikslų: 1) Didinti įtraukti ir į įvairovę 2) Sumažinti kliūtis jaunimui, turinčiam mažiau galimybių, dalyvauti programoje. 3) Sukurti bendrą supratimą tarp mažiau galimybių turinčių jaunuolių