Perėjimas iš mokyklos į darbą yra vienas sudėtingiausių jauno žmogaus gyvenimo etapų. Nepaisant didėjančios dalies jaunų žmonių, siekiančių aukštojo mokslo, yra daug veiksnių, trukdančių jauniems žmonėms patekti į darbo rinką, didinti užimtumą ir gerinti gyvenimo kokybę. užimtumo didinimas ir jų gyvenimo kokybės gerinimas (https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2012~ 1367189108412/J.04~2012~1367189108412.pdf) Be to, jaunų žmonių nedarbas tampa globalia šių dienų visuomenės problema. Netgi dažnai girdime šį pokštą sakant, kad „reikia 25 metų darbuotojo su 30 metų darbo stažu“. Bet kur gauti šios patirties tokio jauno amžiaus? Kaip įgyti specifinių įgūdžių žinių, jei darbdaviai nenori įdarbinti tų jaunų žmonių? Tuo pat metu yra daug jaunų žmonių, kurie nėra tikri, ką nori studijuoti ar kokį darbą norės dirbti ateityje. 2018 m. statistika rodo, kad bendras bakalauro studijų studentų skaičius yra 40%. Maždaug 30% kolegijos pirmakursių meta studijas nepabaigę antro kurso (https://educationdata.org/college-dropoutrate/). Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad jaunimas šiuolaikinėje visuomenėje yra priverstas studijuoti aukštosiose mokyklose iškart po studijų baigimo. Tačiau dauguma jų neturi patirties nei vienoje iš siūlomų studijuoti sričių, todėl studijas renkasi pagal tai, kur lengviau stoti ar gauti patarimų iš tėvų. Apgalvota ir pasirinkta savanorystė tampa svarbiu veiksniu jaunimui pereinant iš gimnazijos į aukštąjį mokslą ir iš mokslo į darbo rinką. Savanoriaudami įvairiose vietose jaunuoliai geriau suvokia jiems patinkančias ar visiškai nepriimtinas sritis, gali geriau suprasti save, savo vertybes, interesus ir sėkmingai pasirinkti karjerą. Darbo patirties įgūdžių stoka pakeičiama neformaliai įgytomis kompetencijomis ir įgūdžiais, o savanoriška veikla šiuo atžvilgiu gali būti laikoma funkcionalia tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek sėkmingai integracijai į darbo rinką. Savanoriška veikla yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip jaunuolis gali užpildyti praktikos stokos spragas, taip pat gali padėti įveikti nedarbo rizikas, tokias kaip socialinė izoliacija, savigarbos/tapatybės praradimas, įsitraukimas į nelegalią veiklą, alkoholio vartojimas ir kt. (https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2012~1367189108412/J.04~2012~1367189108412.pdf Savanoriškos veiklos svarbą taip pat rodo įvairios ES iniciatyvos, tokios kaip Europos savanorių tarnyba arba iniciatyva, kuri vadinama Europos solidarumo korpusu – tai sudaro galimybes jauniems žmonėms savanoriauti ar dirbti projektuose savo šalyje ar užsienyje. Tai tik parodo, kad savanorystė yra reikšmingas kiekvieno jaunuolio pasiekimas – ji gali būti naudinga kreipiantis dėl darbo ar stojant į aukštąjė mokslą arba tiesiog įsitraukiant į prasmingą veiklą (https://europa.eu/youth/solidarity_en, 2020-08-16). ). Kadangi visi mūsų partneriai turi tas pačias minėtas problemas savo šalyje – tikime, kad įgyvendindami šį projektą prisidėjome prie geresnės jaunimo ateities kūrimo. Taip pat, visi partneriai turėjome kontaktą su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais ir įtraukėme juos į šiuos mainus, taip skatindami jų socialinę įtrauktį. Įtrauksime net 14 MGT jaunuolių, susiduriančių su ekonominėmis, geografinėmis arba socialinėmis kliūtimis. Projekto tikslas buvo:: Supažindinti 31 jaunuolį, 4 grupių lyderius ir 4 bendruomenes su savanorūiškos veiklos svarba priimant karjeros sprendimus, siekiant pereiti į darbo rinką ir kartu skatinti 14 mažiau galimybių turinčių dalyvių socialinę įtrauktį 2022 rugpjūčio 7-15 dienomis Kaune, Lietuvoje. Projekto tikslai: 1. Pagilinti teorines žinias apie savanorystės svarbą, naudą ir suprasti jos svarbą karjeros kelyje 31 jaunuoliui iki projekto pabaigos. 2. Praplėsti žinias apie galimus savanorystės būdus ir galimybes, bei savanorystės situaciją 4 skirtingose šalyse. 3. Išmokti pasirinkti asmenybės būdui palankiausias savanorystės sritis ir išmėginti jas praktikoje.31 jaunuoliui iki projekto pabaigos. Tikslai yra tiesiogiai susiję su Erasmus+ tikslais: 1. ES jaunimo strategija 2019–2027 m. 1) Suburti jaunus žmones visoje ES ir skatinti tarpkultūrinį supratimą; 2) Skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę; 3) Skatinti jaunų žmonių dalyvavimą pilietiniame gyvenime. 2. Įtraukties ir įvairovės strategija: 1) Didinti įtraukties ir įvairovės siekį. 2) Sumažinti kliūtis jaunimui, turinčiam mažiau galimybių, dalyvauti programoje. 3) Sukurti bendrą supratimą tarp mažiau galimybių turinčių jaunuolių 3. Atnaujinta Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema (skatinant užimtumą, įsidarbinimą, socialinę įtrauktį).