Paskutiniu metu pasaulį sukrėtė daug dramatiškų politinių įvykių, metančių iššūkį demokratijos principams. Žiniasklaida buvo kupina prieštaringos informacijos, faktų ir emocijų. Tuomet daug žmonių pasimetė ir, nežinodami kuo tikėti, išėjo į gatves protestuoti bei kovoti prieš tai, kas, jų manymu, buvo neteisinga. Pradedant nuo 2020 m. rudenį Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų – rinkėjų aktyvumas buvo itin didelis - 84,17%, tačiau rinkimų rezultatai buvo daugiau nei prieštaringi, nes teigta, kad A. Lukašenka surinko apie 80% balsų. Daugelis piliečių, abejojančių paskelbtų rezultatų patikimumu, pradėjo masinius antivyriausybinius protestus. Tuo metu daugeliui buvo įdomu, kuo viskas baigsis, tačiau valdžia į demonstracijas atsakė masiniu susidorojimu, buvo suimta daugiau kaip 35000 žmonių, policija sumušė tūkstančius aktyvistų, o Lukašenka liko prezidentu iki šiol. 2020 metų rugpjūtį Baltarusiją supurtė didžiuliai antivyriausybiniai protestai po ginčijamo A. Lukašenkos perrinkimo, kurį opozicija ir Vakarai pasmerkė kaip neteisėtą. Valdžia į demonstracijas atsakė masiniu susidorojimu, buvo suimta daugiau kaip 35 000 žmonių, policija sumušė tūkstančius aktyvistų. Taip pat buvo uždaryta dešimtys žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų. Vėliau rudenį (2020 m. lapkričio mėn.) vyko prezidento rinkimai Amerikoje. Iškart po rezultatų paskelbimo D. Trumpas atsisakė pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė, kad jis yra tikrasis nugalėtojas. Nors tai ne Europa, tačiau Amerika yra glaudžiai susijusi su mumis politiniais ryšiais ir neišvengiamai daro įtaką visai Europos Sąjungos politikai. Tuo metu D. Trumpo pranešimai žiniasklaidoje ir per socialinius kanalus paskatino jo šalininkus šturmuoti Kapitolijų, kurį galima apibūdinti, kaip savotišką protestą neteisėtomis priemonėmis. Dar vienas visų dėmesį prikaustęs įvykis, 2021 m. pradžioje Lenkijoje prasidėję protestai dėl beveik visiško abortų draudimo. Šis atvejis parodė, kad šalies parlamentui ir jo sprendimams kartais didesnę įtaką daro bažnyčia, o ne dauguma piliečių, kurių interesams jie turėtų atstovauti. Galiausiai, stiprėjanti opozicija Rusijoje ir A. Navalno (opozicijos lyderio) suėmimas ir įkalinimas paskatino masinius protestus Rusijoje – žmonės išėjo į gatves kovoti už teisingumą, tačiau taip pat buvo masiškai susidorota – suėmimai, baudos, smurtas. Jau nekalbant apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, kas tapo viena didžiausių grėsmių Europos demokratijai ir itin aktualiu aspektu projekto kontekste. Šiame projekte susirinko dalyviai iš šalių, kurios net ir šiai dienai vis dar sprendžia demokratijos ir naujausios istorijos klausimus – Šiaurės Makedonija ir jos kova už nepriklausomybę, Čekija, Lietuva ir jų komunistinio režimo "paveldas", Rumunija ir jos kova už demokratiją nuo 1990 m. ir Kroatijos teisinė sistema, kuri nebuvo reformuota nuo SSRS žlugimo, ir nuolat susiduria su iš to kylančiomis problemomis. Kiekviena šalis turi savo demokratijos žaizdų, todėl tolimesnės nuolatinės diskusijos ir aktyvi piliečių veikla yra būtina. Prieš tai minėti įvykiai tiesiogiai ar netiesiogiai palietė Europą. Tai iškėlė diskusijas, skirtingas nuomones ir veiksmus. Projekto metu mes siekėme skleisti idėją, kad kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti apie tokius ir panašius įvykius, gebėti suburti piliečius, palaikyti demokratiją, analizuoti poelgius ir kovoti už teisingumą, kuriuo tikime. Projekte ugdėme jaunimo demokratinę dvasią, aktyvaus pilietiškumo kompetenciją ir norą įsitraukti į pilietinį ir visuomeninį gyvenimą. Nes tik aktyvus pilietiškumas ir pilietinė dvasia yra jėga, suteikianti piliečiams jėgų eiti ir kovoti už tai, kuo jie tiki. Jaunuoliai išmoko, kad tik piliečiai gali parodyti, ko jie iš tikrųjų nori ir ko jiems reikia, ir kokiems poreikiams turėtų atstovauti valdžios sprendimai, o jų įsitraukimas gali sukurti šalį ir sistemą, kurioje nori gyventi. Projekto tikslas buvo: Didinti dalyvių informuotumą apie dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir skatinti aktyviai įsitraukti į pilietinius bei socialinius procesus, organizuojant jaunimo mainus 2022 m. rugsėjo 16-25 d. Kaune, Lietuvoje. Projekto uždaviniai: 1. Sužinoti ir išanalizuoti pagrindinius pastarojo meto demokratinius įvykius. 2. Didinti informuotumą apie žiniasklaidos vaidmenį galimose demokratijos revoliucijose ir viso to svarbą kiekvienam iš mūsų. 3. Skatinti 38 dalyvių ir jų vietos bendruomenių veiksmus ir diskusijas pilietiniais klausimais. 4. Skatinti 38 dalyvių ir jų vietos bendruomenių aktyvų dalyvavimą pilietiniame gyvenime ir demokratiniuose procesuose. Projekto tikslai buvo konkrečiai skirti ir susieti su Erasmus+ tikslais: 1. ES jaunimo strategija 2019–2027 m.: 1) Suburti jaunimą visoje ES ir skatinti tarpkultūrinį supratimą. 2) Skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę. 2. Įtraukties ir įvairovės strategija: 1) Didinti įtrauktį ir į įvairovę. 2) Sumažinti kliūtis MGT jaunimui dalyvauti programoje. 3) Sukurti bendrą supratimą tarp mažiau galimybių turinčių jaunuolių.