Paskutiniai metai buvo kupini įvairių kontraversiškų įvykių. Tokie įvykiai kaip koronavirusas, 5G ryšio inovacijos ir politinės problemos, privertė iškilti žiniasklaidos ir socialinių tinklų populiarumą į dar neregėtas naudojimo ir pasiekiamumo aukštumas, kur netikros naujienos, melagienos, įvairi propaganda ir konspiracijų teorijos tapo pagrindine varomąja jėga. Jaunuoliams, neturintiems įgūdžių ir kritinio mąstymo, labai lengva pasimesti tokiame kontraversiškos informacijos sraute, kur sunku atsirinkti, kokia informacija tikėti, o ką suvokti kaip melagienas. Jaunuoliams būtina kuo skubiau gauti bent pagrindinius įgūdžius, kad galėtų tinkamai vertinti informaciją, kurią gauna iš žiniasklaidos ir socialinių tinklų. Todėl kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo įgūdžiai jaunimui šiuo metu yra svarbesni nei kada nors anksčiau. Pastaruoju metu galima pastebėti, kad vis daugiau žmonių įvairiuose kanaluose analizuoja informaciją ir kritiškai vertina įvairius faktus, pateikdami juos suprantamai, aiškiai ir argumentuotai, skatindami tai daryti ir kitus (https://www.youtube.com/watch?v=h0460y_WDSU). Jie dažniausiai dalinasi analitinio turinio ar humoristinio stiliaus informacija, siekdami padaryti visuomenę sąmoningesne dėl dalykų, kurie vyksta aplink mus. Nepaisant to, pastebima kad vis dar yra per mažai žmonių, kurie šviečia visuomenę šiuo klausimu ir per daug žmonių, kurie ir toliau tiki netikromis naujienomis, propaganda ar net internetiniais sukčiais. (https://www.theguardian.com/world/2021/feb/22/covid-pandemic-leaves-europeans-more-likely-to-believe-conspiracy-theories-study). Pasaulinė koronaviruso pandemija sujudino didelę bangą žmonių, kurie siekė paneigti viruso egzistavimą ir jį tapatino su “vyriausybės priemone, skirta kontroliuoti žmones ir laikyti juos namuose”. Kas vėliau nulėmė, kad daug žmonių suabejojo sukurtos vakcinos saugumu, efektyvumu ir poreikiu ją gauti. Kai kurie žmonės ėmė platinti įvairias magiškas gydomąsias medžiagas ir dalinosi “slaptais” patarimais, kaip įgyti tariamą imunitetą nuo koronaviruso. Galiausiai, įsibėgėjus vakcinacijos procesui, bet kuri viena straipsnio antraštė ar žinutė žiniasklaidoje apie vakcinuoto asmens mirtį ar šalutinį poveikį kėlė tikrą tarptautinę masinę paniką, kurios metu nemažai žmonių nebepajėgė išgirsti galutinių faktų ir teisybės esančios to paties straipsnio pabaigoje. Svarbu paminėti, kad politinėje sferoje taip pat sklandė nemažai kontraversiškų pasisakymų, kuomet šalies vadovas ir vyriausybė teigė skirtingus dalykus ir faktus Lietuvoje, o D.Trumpo naujienų srautas socialiniuose tinkluose sukėlė tokį masinį chaosą, kad dalis jo socialinių paskyrų buvo užblokuotos, siekiant sustabdyti netikrų naujienų sklaidą ir poveikį visuomenei. Dar vienas iš pavyzdžių politikoje, kai Baltarusijos prezidentas pateikė visiškai skirtingą interpretaciją apie rinkimus ir su jais susijusius įvykius, ypatingai stipriai paveikdamas vietos žiniasklaidą. Rusijos žiniasklaida atsakė į opozicijos lyderio vlogus analogišku turiniu naujienų reportažuose. Todėl tokiame chaose ir vienas kitam prieštaraujančių faktų ir informacijos gausoje bet kam iškyla grėsmė prarasti orientaciją, o kritinio mąstymo įgūdžiai kartu su skaitmeniniu raštingumu yra pagrindiniai gebėjimai būtini ištrūkti iš šio užburto rato. Projekto tikslas: padėti jaunimui vertinti informaciją pateikiamą socialinėse platformose ir žiniasklaidoje bei išmokyti juos tinkamai analizuoti įvairius įvykius, panaudojant įgytas kritinio mąstymo įgūdžius ir medijų raštingumo kompetencijas. Projekto uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir išdiskutuoti pastarojo meto politinius ir pasaulinės sveikatos (pandemija, vakcinacija) socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje nušviestus įvykius dalyvių grupėje ir vietinėse bendruomenėse iki projekto pabaigos. 2. Suteikti dalyviams kritinio mąstymo įgūdžių ir medijų raštingumo kompetenciją iki projekto pabaigos. 3. Informuoti projekto dalyvius ir vietos bendruomenių narius apie netikrų naujienų, propagandos ir konspiracijų teorijų neigiamą poveikį, mokant juos atpažinti ir vengti. Projektas atitiko kritinio mąstymo ir medijų raštingumo įgūdžių ugdymo prioritetus, taip pat atitiko "Erasmus+" programos (2021-2027 m.) prioritetus: • įtrauktį ir įvairovę - projektas įtraukė mažiau galimybių turinčius dalyvius ir taip prisidėjo prie lygių galimybių užtikrinimo • galimybių ir prieinamumo nepakankamai atstovaujamiems dalyviams; šalinti kliūtis, susijusias su socialine ir ekonomine padėtimi, diskriminacija ir geografine padėtimi. ES jaunimo strategija iki 2019-2027 m.: * skatinti jaunosios kartos socialinę įtrauktį ir gerovę * įgalinti: skatinti jaunimą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą * jungti jaunimą visoje ES, kad būtų skatinamas tarpkultūrinis supratimas, galimybės mokytis, dirbti ir savanoriauti užsienyje.