Poreikis stiprinti psichikos sveikatą dar niekada nebuvo toks aktualus ir akivaizdus kaip Covid-19 pandemijos metu. Įvairūs tyrimai tik patvirtino, kad dauguma žmonių neturi stiprios psichinės sveikatos ir nežino, kaip susidoroti su stresu ir pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. 2020 m. liepos mėnesio rezoliucijoje Europos Parlamentas pripažino psichikos sveikatą pagrindine žmogaus teise ir paragino parengti 2021-2027 m. ES psichikos sveikatos veiksmų planą. PSO psichinę sveikatą apibrėžia kaip psichinės gerovės būseną, kai žmonės lengvai susidoroja su daugeliu gyvenimo stresų, gali realizuoti savo potencialą, produktyviai ir efektyviai dirbti ir prisidėti prie savo bendruomenės gyvenimo. Taip pat 2021 m. kovo mėnesį atliktame pakartotiniame „Eurofound“ tyrime buvo atskleista, kad psichikos gerovė visose amžiaus grupėse pasiekė žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios. Labiausiai ji smuko tarp žmonių praradusių darbą ir jaunimo. Neigiamas poveikis jaunimui (18-28 metų amžiaus tarpe) dėl užimtumo ir pajamų neužtikrintumo kelia grėsmę susidurti su psichinės sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, Italijoje aštuoni iš dešimties žmonių teigė, kad jiems reikia psichologinės pagalbos. Manoma, kad pandemija ir ribojančios priemonės, kurių buvo imtasi visame pasaulyje, turėjo didelį neigiamą poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai - susidūrimas su dideliais mokymosi ir gyvenimo sąlygų pasikeitimais, susirūpinimas dėl ateities ir savo vietos joje galėjo palikti neigiamas pasekmes visam gyvenimui. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 metų vasarą VU (Vilniaus universiteto) Psichotraumatologijos centro mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip prasidėjusi koronaviruso krizė paveikė Lietuvos gyventojų savijautą. Remiantis tyrimo rezultatais, nors technologijos jaunajai kartai nėra svetimos, tačiau persikėlimas į virtualią erdvę padarė didelę įtaką jaunimui. Daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių teigė, kad jautė pasekmes psichikos sveikatai, o daugiau nei ketvirtadalis nurodė, kad dėl riboto paslaugų prieinamumo patyrė didelį stresą. Be to, bendrai greitas šių dienų gyvenimo tempas verčia jaunus žmones jausti stresą ir kelia nuolatinę didelę įtampą, kuri ilgainiui gali išsivystyti į psichologines problemas. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės ir religijos, niekas nėra apsaugotas nuo streso naštos. Žmonės gali jausti spaudimą, nerimą, įtampą, susierzinimą ir pyktį, o gal ir bendrą nemalonių jausmų mišinį. Šie jausmai gali būti visiškai normalūs, tačiau kartais stresas gali tapti per didelis ir net sukelti psichines ligas. Per didelis stresas gali kilti dėl per didelio namų darbų krūvio, egzaminų, lūkesčių ir spaudimo iš tėvų ir šeimos, socialinių santykių, gyvenimo iššūkių ar miego trūkumo. Gallup nustatė, kad 2020 m. oficialiai buvo labiausiai stresą keliantys metai per visą pastarojo meto istoriją, o rekordiškai daug – net 40 % suaugusiųjų visame pasaulyje teigė, kad tuo metu patyrė daug streso. Stresas yra normali gyvenimo dalis ir kai kuriose situacijose gali būti net naudingas, tačiau svarbu žinoti, kaip jį valdyti ir gebėti užtikrinti stabilią savo emocinę sveikatą. Priešingu atveju, tai gali sukelti rimtų problemų mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Patirdamas per didelį stresą žmogus gali patirti pyktį, nuovargį ar abejingumą, neveiksnumą, motyvacijos ar susidomėjimo trūkumą, negebėjimą susikaupti ir priimti informaciją, nerimą, depresiją, apetito pokyčius, svorio problemas, galvos skausmus. VU mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad įveikti jaučiamą įtampą gali padėti tokie veiksmai kaip rūpinimasis savo sveikata, maloni veikla, laiko skyrimas mokymuisi, savo emocinės sveikatos gerinimo užsiėmimai, pastangos laikytis sveikos gyvensenos ir kasdienė rutina, bendravimas. Taip pat nustatyta, kad sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba ir fiziniai pratimai padeda palaikyti geresnę savijautą ir kovoti su stresu. Projekto tikslas: Pakeisti jaunų žmonių, grupių lyderių ir fasilitatorių požiūrį į psichikos sveikatą, kartu padidinant mažiau galimybių turinčių dalyvių socialinę įtrauktį. Projekto uždaviniai: 1. Padidinti informuotumą apie psichikos sveikatos svarbą ir jos poveikį jaunų žmonių gyvenimui, psichikos sveikatos situaciją 4 skirtingose šalyse. 2. Praktiškai išmokti taikyti įvairius metodus ir būdus, kurie teigiamai paveiktų jauno žmogaus gyvenimo kokybę ir emocinę pusiausvyrą. 3. Įkvėpti 36 jaunus žmones gerinti psichikos sveikatą ir skatinti sveiką gyvenimo būdą kasdieniame gyvenime. Projektas prisideda prie ES jaunimo strategijos 2019-2027 metams konkrečių sričių: • Skatinti jaunosios kartos socialinę įtrauktį ir gerovę. • Įgalinti: skatinti jaunimą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. • Sujungti jaunimą visoje ES, kad būtų skatinamas tarpkultūrinis supratimas, galimybės mokytis užsienyje. Projekto tema ir tikslai susiję su programos Erasmus+ 2021-2027 prioritetais, skatinant visuomenės sveikatą ir gerovę, ypač orientuojantis į papildomą 2021 m. psichinės sveikatos prioritetą.