XXI amžiuje nuolatos matome didelį kiekį informacijos apie sveikatą ir jos svarbą. Vis daugiau žmonių supranta sporto įtaką jų sveikatai ir skatina sveiką gyvenimo būdą. Tačiau svarbu prisiminti, kad didžiausią įtaką mūsų gyvenimo kokybei daro ne tik mityba ir sportas, bet ir gera psichinė sveikata. Psichinė sveikata apima mūsų emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Ji daro įtaką tam, kaip galvojame, ką jaučiame ir kaip elgiamės. Tai taip pat lemia, kaip dorojamės su stresu, kaip bendraujame su kitais ir kaip priimame sprendimus. Psichinė sveikata yra svarbi visuose gyvenimo etapuose nuo vaikystės iki brandaus amžiaus. Šiais laikais antidepresantai yra plačiai paplitę visame pasaulyje, o daugiau nei 264 milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos (Pasaulio sveikatos organizacija, 2020 m.). Depresija yra viena iš pagrindinių žmogaus neveiksnumą sukeliančių priežasčių. Žmonės, turintys psichinės sveikatos sutrikimų, dažnai susiduria su visuomenės neigiamu požiūriu į juos, esama problema tik gilėja. Viena baisiausių depresijos pasekmių – savižudybė. Savižudybė yra antra pagal dažnumą 15-29 metų asmenų mirčių priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 700 tūkstančiai žmonių kasmet nusižudo, t. y. po vieną žmogų kas 40 sekundžių (https://tinyurl.com/44wmc9ea). Deja, Lietuva šioje liūdnoje statistikoje yra pirmaujanti pasaulyje. Pagal VU Savižudybių tyrimo centro 2019 m. duomenis, Lietuvoje nusižudė net 658 žmonės. Galiausiai, žmonių psichinei sveikatai nemažai žalos padarė ir pastarųjų metų įvykiai. Pandemijos metu daugelis žmonių prarado savo darbus, buvo uždaryti namuose, o teisės ir laisvės buvo smarkiai apribotos. Lietuvos psichinės sveikatos departamento duomenimis, 2020 m. žmonių patiriamas stresas padvigubėjo, o atliktame tyrime 42,5 proc. respondentų nurodė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo. Ši pandemija pablogino žmonių psichinę sveikatą visame pasaulyje. KFF duomenys atskleidė, kad pandemijos metu didžioji dalis jaunuolių (18-24 metų amžiaus) patyrė nerimo ir/ar depresijos simptomus (56%). Palyginus suaugusius su jaunuoliais paaiškėjo, kad jaunuoliai dažniau vartoja kvaišalus (25% prieš 13%), ir juos dažniau aplanko mintys apie savižudybę (26% prieš 11%) (https://tinyurl.com/ppafvbww). Žmonėms nerimą ir stresą taip pat sukėlė prasidėjęs karas tarp Rusijos ir Ukrainos. Žmonės, susiduriantys su psichinės sveikatos problemomis, negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, jiems sunku realizuoti save, jie negali susidoroti su stresu, dirbti produktyviai bei gyventi prasmingą gyvenimą. Tai ypatingai liečia jaunuolius, kurie dar tik pradeda ir kuria savo gyvenimą, bet neturi pakankamai žinių kaip tvarkytis su savo emocijomis ir užklupusiomis bėdomis. Kartu su partneriais suprasdami, kad jaunimo mainai šia tema yra labai reikalingi, siekiant padidinti sąmoningumą ir prisidėti prie Europos jaunimo ir visuomenės narių psichinės sveikatos pagerinimo, įgyvendinome jaunimo mainų projektą, kuris įvyko 2023 m. kovo 28 – balandžio 7 (7 – kelionės diena) dienomis Kaune. Tikslas buvo: Padidinti dalyvių sąmoningumą apie psichinės sveikatos svarbą ir priemones, kaip ją išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti. Uždaviniai: 1. Išmokti suprasti ir analizuoti pagrindines priežastis, neigiamai veikiančias mūsų psichinę sveikatą ir sukeliančias psichinės sveikatos problemas. 2. Aptarti pandemijos poveikį ir vaidmenį mūsų psichinei sveikatai, kaip tai paveikė kiekvieną iš mūsų ir kokios sprendimo galimybės galėtų būti taikomos ateityje. 3. Sugalvoti būdus, įrankius ir rekomendacijas, kurios padėtų gerinti visuomenės psichinę sveikatą, skatintų kreiptis pagalbos ir naikintų stigmatizuojančius stereotipus, skirtus 39 dalyviams ir jų vietos bendruomenėms. Projekto tema ir tikslai susiję su programos „Erasmus+“ 2021-2027 metų prioritetais: • Įtraukties ir įvairovės: lygios galimybės ir prieigos nepakankamai atstovaujamoms organizacijoms ir dalyviams. Be to, projektas sutelkė dėmesį į papildomą „Erasmus+“ 2021 prioriteto aspektą: • Skatinti psichinę sveikatą ir gerovę. Projektas prisidėjo ir prie ES jaunimo strategijos 2019-2027 metams konkrečių sričių: • jungti: suvienyti jaunuolius visoje ES, skatinant tarpkultūrinį supratimą, galimybes mokantis užsienyje; • skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę; • suteikti galias: skatinti jaunuolius imtis atsakomybės už savo gyvenimą.