Gėdinimas yra plačiai paplitęs reiškinys, kuris gali pasireikšti bet kokioje situacijoje ir bet kokia tema. Siekiant šviesti jaunimą apie psichinę sveikatą, labai svarbu išnagrinėti gėdinimo ir patyčių temą, nes tai turi neigiamą poveikį psichikos sveikatai ir asmeninei savivertei. Viešojo gėdinimo istorija siekia Romos imperijos laikus, kai nukryžiavimas buvo naudojamas kaip būdas viešai pažeminti žmogų. Gėdinimas senovėje buvo taikomas kaip bausmė, paniekinti asmenį už padarytą nusikaltimą, kad tai atgrasintų žmones nuo nusikaltimo vykdymo ir pademonstruotų, kad visuomenė nesiruošia atleisti padarytos klaidos. Šiandien gėdinimas ar patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip kalbos gėdinimas, patyčios internete, kūno gėdinimas ir pan. Reikia atkreipti dėmesį, kad socialinės žiniasklaidos augantis populiarumas paskatino naujos formos gėdinimo ir patyčių kultūrą, kai interneto vartotojai gali būti persekiojami, ir iš jų gali būti tyčiojamasi be jokios priežasties. Vienas iš pavyzdžių, internetinė platforma "Discord", kuri buvo sukurta kompiuterinių žaidimų mėgėjų bendravimui, tačiau jos anonimiškumo užtikrinimo politika leido diskusijų grupėse ir serveriuose kilti naujai internetinių patyčių bangai. Keletas mūsų artimos aplinkos jaunuolių, dalyvavusių projekte, patvirtino, kad jie arba jų artimi draugai patyrė internetines patyčias arba gėdinimą per šią platformą. Dar vienas iš gėdinimo pavyzdžių – kūno gėdinimas. Pastebėta, kad socialinėse platformose, tokiose kaip "Twitter" ir "Instagram", ypatingai padaugėjo nerimo, savigarbos ir savivertės problemų tarp jaunų moterų. Net 48 proc. jų teigia, kad jaučiasi teisiamos dėl savo kūno formų. Pirmiausia prasidėjusi kaip antsvorio gėdinimo kultūra (ang. fat shaming), kuria šaipomasi iš apkūnių žmonių, galiausiai apsivertė ir išsivystė į lieknumo gėdinimą (angl. skinny shaming). Įvairūs gėdinimo komentarai po įrašais socialiniuose tinkluose yra pavyzdys, kad neįmanoma patikti visiems ir atitikti visuomenės vertinimo standartus, nes visuomet esi per apkūnus arba per liesas, per kvailas arba per protingas ir pan. Nors visiškai išvengti gėdinimo kultūros ar patyčių neįmanoma, labai svarbu, kad jaunuoliai išmoktų tai teisingai vertinti, suprasti ir atitinkamai reaguoti. Nesprendžiamos patyčių ir gėdinimosi problemos gali turėti neigiamą poveikį asmens savigarbai, savęs vertinimui ir psichikos sveikatai. Be to, tai gali sukelti problemų visam gyvenimui, pavyzdžiui, valgymo sutrikimus, depresiją ir pan. Jauna dalyvė iš Vengrijos papasakojo, kad paauglystėje jai nedaug trūko iki anoreksijos, dėl jos pačios per didelio kūno gėdinimosi, kuomet ji jautriai sureagavo į komentarą iš aplinkos apie per stambias jos kojas. O jaunuolis iš Šiaurės Makedonijos dalijosi savo istorija, kad kurį laiką jautė nerimą ir baimę eidamas į mokyklą, nes bendraklasiai nuolat tyčiojosi iš jo gerų pažymių ir dėl to, kad jis yra „moksliukas". Šiuo projektu siekėme prisidėti prie gėdinimo (daugiausiai gėdinimo internete ir kūno gėdinimo) problemų sprendimo bei prisidėti prie jaunimo švietimo, kad jie sąmoningiau suvoktų savo vaidmenį šiame reiškinyje ir neigiamą jo poveikį mūsų visuomenės nariams. Gėdijimasis yra reiškinys, apie kurį turime kalbėti garsiai ir aiškiai, ir tik tada galėsime nutraukti patyčių bei gėdijimosi ciklą. Tai buvo ypatingai svarbus projektas mažiau galimybių turintiems ir dėl to dažnai besigėdijantiems jaunuoliams. Projekto tikslas buvo: Skatinti prieš gėdą nukreiptą kultūrą ir didinti jaunimo savivertę bei pasitikėjimą savimi organizuojant jaunimo mainų projektą. Uždaviniai: 1. Padidinti 40 jaunų žmonių ir jų vietos visuomenės informuotumą apie neigiamus gėdos ir savigėdos aspektus, gėdinimo kultūros poveikį asmens psichinei, emocinei ir net fizinei gerovei. 2. Įkvėpti jaunus žmones nutraukti jų įsitraukimą į gėdinimąsi ir savęs gėdinimą bei padidinti jų savivertę per projekto veiklas. Šiuo projektu taip pat prisidėjome prie Europos Sąjungos 2019-2027 jaunimo strategijos Erasmus+ tikslų įgyvendinimo: * Suburti jaunimą visoje ES ir skatinti tarpkultūrinį supratimą. * Skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę. Taip pat prie Įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo tikslų: * Didinti įtrauktį ir į įvairovę. * Sumažinti kliūtis jaunimui, turinčiam mažiau galimybių, dalyvauti programoje. * Sukurti bendrą supratimą tarp mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių.