Pastaruoju metu diskriminacijos ir neapykantos problema yra labai paplitusi. Apie netoleranciją nuolat kalbama mokyklose, universitetuose, "Erasmus+" projektuose ir kitose prevencinėse veiklose. Tačiau įvykiai, statistika, asmeninės istorijos daugelyje Europos Sąjungos šalių atskleidė, kad diskriminacijos problema ir toliau išlieka aktuali. Tai aiškiai atspindi ir Europos Sąjungos inicijuota apklausa "Dar ilgas kelias iki LGBTI lygybės". Rezultatai rodo, kad Lietuva (60 proc.) ir Šiaurės Makedonija (60 proc.) patenka tarp penkių šalių, kuriose dauguma respondentų beveik niekada atvirai nesako, kad priklauso LGBTI bendruomenei. Be to, daugiausia respondentų, kurie jaučiasi diskriminuojami savo darbovietėje taip pat yra Lietuvoje (32 proc.), Lenkijoje ir Vengrijoje (24 proc.) bei Šiaurės Makedonijoje (25 proc.). Tai tik dar kartą primena, kad ši problema yra aktuali ir ją būtina spręsti. Kita vertus, Žmogaus teisių Lietuvoje parengtoje 2018-2019 m. ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos gyventojai nemano, jog diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų yra plačiai paplitusi šalyje. Tuo pat metu lietuviai išreiškia neigiamą požiūrį į musulmonus, Jehovos liudytojus, induistus ir budistus. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra palanki aplinka formuotis diskriminacijai dėl religijos ir įsitikinimų. Kalbant apie jaunimą, statistika atskleidė, kad daugiau nei 73 proc. studentų bent kartą gyvenime buvo diskriminuojami. Be to, 36,5 proc. žmonių jaučiasi patyrę patyčias internete, o 17,4 proc. nurodė, kad tai įvyko per pastarąsias 30 dienų. Net 87 proc. jaunų žmonių nurodė matę internete vykstančias patyčias. Šie skaičiai dar kartą įrodo, kad einama klaidinga kryptimi, kai kalbama apie elektroninių patyčių ir netolerancijos stabdymą. Nors Rytų Europos studijų centro atliktas tyrimas rodo, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje yra gera – mažumų teises garantuoja Lietuvos įstatymai, tačiau daugiau nei trečdalis užsieniečių teigia susiduriantys su diskriminacija dėl savo tautybės. Nors reprezentatyvios apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius tampa šiek tiek palankesnis, priešiškumas išlieka, todėl šiems užsieniečiams sunku integruotis į visuomenę. Dėl šių priežasčių būtina daugiau dėmesio skirti švietimui apie kultūrų įvairovę, kad būtų mažinami prietarai ir neigiamos nuostatos. Kaip jau žinoma, diskriminacija neigiamai veikia žmogaus emocinę, psichologinę ir fizinę sveikatą, prisideda prie jaunų žmonių savižudybių skaičiaus didėjimo. Liūdna, tačiau Europoje pagal savižudybių skaičių pirmauja Lietuva, o pagrindinės priežastys, dėl kurių jauni žmonės renkasi savižudybę: protestas prieš smurtą, psichologines traumas, patyčias ir konfliktus šeimoje. Stebėdami tokią liūdną diskriminacijos ir netolerancijos situaciją šių dienų Europoje – kartu su partneriais diskutavome ir vienareikšmiškai sutarėme, kad jaunimą reikia šviesti, jog šie galėtų geriau suprasti diskriminaciją, toleranciją, žinoti savo ir kitų teises. Tikime, kad šis projektas dalyviams padėjo tapti aktyviais tolerancijos šalininkais, suprasti, kad kiekvienas iš mūsų yra lygus, nepaisant mūsų skirtumų, atrasti būdus, kaip užkirsti kelią diskriminacijai ir didinti toleranciją tiek savo bendruomenėse, tiek Europos Sąjungoje. Projektas buvo aktualus mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, kadangi dauguma jų yra patyrę vienokią ar kitokią diskriminaciją. Kartu su partneriais iš Šiaurės Makedonijos (kuriuos vėliau pakeitė Rumunijos organizacija), Lenkijos ir Vengrijos buvome nusprendę į projektą įtraukti ne mažiau kaip 12 mažiau galimybių turinčių jaunuolių, bet labai apsidžiaugėme sulaukę net 26 dalyvių, susiduriančių su mažesnėmis galimybėmis: socialinėmis / ekonominėmis / negalios / geografinėmis kliūtimis. Tai dar kartą parodė, kokia aktuali ši tema yra šiai jaunuolių grupei ir tikime, kad projektas padėjo padidinti jų socialinę įtrauktį. Projekto tikslas: Pakeisti jaunų žmonių požiūrį ir elgesį diskriminacijos atžvilgiu, ugdyti toleranciją ir tuo pačiu metu padidinti dalyvių, turinčių mažiau galimybių, socialinę įtrauktį Kaune, Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Didinti jaunų žmonių informuotumą apie diskriminacijos sampratą, jos rūšis, situaciją, iššūkius ir gerąją praktiką 4 skirtingose šalyse bei tarptautinius dokumentus, susijusius su diskriminacija, žmogaus teisėmis. 2. Paskatinti jaunus žmones ir jų bendruomenes netylėti bei kovoti už savo teises ir kitų teises. 3. Atrasti būdus, kaip kovoti su diskriminacija ir didinti toleranciją jauniems žmonėms taikant neformaliojo mokymosi metodus. Šiuo projektu taip pat prisidėjome prie Europos Sąjungos 2019-2027 jaunimo strategijos Erasmus+ tikslų įgyvendinimo: * Suburti jaunimą visoje ES ir skatinti tarpkultūrinį supratimą. * Skatinti jaunų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę. Be to, prisidėjome prie įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo tikslų: * Didinti įtrauktį ir į įvairovę. * Sumažinti kliūtis MGT jaunimui dalyvauti programoje. * Sukurti bendrą supratimą tarp MGT jaunuolių.