"EQ and Mindfulness in Youth Work" buvo profesinio tobulėjimo veikla – mokymo kursai jaunimo darbuotojams, kuriuos organizavo Lietuvos asociacija „Neribota ateitis“ kartu su partneriais iš 8 organizacijų iš skirtingų Europos šalių. Pagrindinis projekto tikslas buvo pakeisti 36 jaunimo darbuotojų, NVO narių ir savanorių požiūrį bei elgesį jų darbe su jaunimu, emocijų ir streso valdyme, pasitelkiant emocinį intelektą ir sąmoningumo (mindfulness) praktikas kaip pagrindinius įrankius. Konkretesni projekto tikslai buvo šie: 1. Didinti 36 jaunimo darbuotojų sąmoningumą apie emocinio intelekto ir sąmoningumo praktikų svarbą tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime, siekiant darbo ir gyvenimo balanso bei pasitenkinimo savo veikla. 2. Skatinti šiuos jaunimo darbuotojus prisidėti prie perdegimo ir streso lygio prevencijos jų organizacijose, stiprinant emocinio intelekto ir sąmoningumo kompetencijas. 3. Gerinti partnerių organizacijų jaunimo darbo kokybę, įgyvendinant emocinio intelekto ir sąmoningumo praktikas jų kasdienėje veikloje. Gyvename greitu tempu judančioje, į pasiekimus ir karjerą orientuotoje visuomenėje, kurioje sustojimas dažnai laikomas ne tik nepopuliariu, bet ir gėdingu veiksmu. Toks gyvenimo būdas stipriai koreliuoja su spaudimu siekti rezultatų, o tai lemia didėjantį streso lygį. Tyrimai rodo, kad būtent jauni žmonės labiausiai jaučia šį spaudimą – 60 % 18–24 metų ir 41 % 25–34 metų amžiaus žmonių teigė patiriantys stresą dėl spaudimo pasiekti sėkmę, palyginus su tik 17 % 45–54 metų ir 6 % vyresnių nei 55 metų asmenų (Mental Health Foundation, 2023). Be to, net du trečdaliai Europos darbuotojų teigia patiriantys per didelį su darbu susijusį stresą (Lepaya tyrimas, 2023). 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 66 % respondentų Lenkijoje jautėsi perdegę ar artėjantys prie perdegimo ribos. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibrėžia kaip sindromą, kylantį iš chroniško streso darbo aplinkoje, kuris nebuvo tinkamai suvaldytas. Tai pasireiškia energijos trūkumu, cinizmu, neigiamu požiūriu į darbą ar bejėgiškumo jausmu. Vienas iš veiksmingiausių būdų spręsti šias problemas tiek asmeniniu, tiek organizaciniu lygmeniu – investicijos į darbuotojų emocinio intelekto gebėjimų ugdymą. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra stipriausias veiklos rezultatus prognozuojantis veiksnys, lemiantis net 58 % sėkmės įvairiose darbo pozicijose (TalentSmartEQ). Po to, kai viena įmonė įgyvendino emocinio intelekto ir streso valdymo mokymus, darbuotojų produktyvumas išaugo net 93 % (Institute for Health and Human Performance, 2021). Emocinio intelekto, streso ir emocijų valdymo įgūdžiai yra itin svarbūs jaunimo darbe, nes tai tiesiogiai veikia ne tik patį darbuotoją, bet ir jaunus žmones, su kuriais jis dirba. Jei darbuotojas patiria stresą ir nežino, kaip tinkamai suvaldyti emocijas, jis šias neigiamas emocijas gali perkelti jaunuoliams, o tai sukelia neigiamų padarinių grandinę. Darbas su jaunimu, ypač iš pažeidžiamų grupių ar susiduriančiais su socialinėmis kliūtimis, reikalauja aukšto emocinio intelekto, kad darbuotojas galėtų ne tik pasirūpinti savimi, bet ir padėti kitiems – ypač paaugliams – valdyti savo emocijas ramiai ir konstruktyviai. Jaunimo darbas turėtų būti erdvė sąmoningumui, pozityvumui ir žmogiškam santykiui. Tai neturėtų būti sritis, kurioje dominuoja stresas ar tik rezultatais pagrįsti lūkesčiai, nes darbe su jaunimu itin svarbus pagarbus ir dėmesingas elgesys bei empatija.