Augant pasaulio ekonomikai ir didėjant naujų technologijų skaičiui, žmonės tampa vis labiau užsiėmę, nuolat skuba, jaučia stresą ir yra linkę daugiau laiko leisti prie ekranų. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių pripažįsta, kad nesijaučia gerai nei fiziškai, nei psichologiškai ir šias problemas neabejotinai dar labiau paaštrino pandemija ir įvairūs neramumai pasaulyje. Psichikos sveikata yra glaudžiai susijusi su fizine sveikata, nors dažnai žmonės mėgsta šias sritis atskirti, tačiau kiekvienam pažįstami: nemalonus jausmas pilve, kai mes nervuojamės, dusulys – kai bijome, kaklo įtampa – kai jaučiame spaudimą. Tai tik keletas fizinių simptomų pavyzdžių, kurie gali pasireikšti dėl to, kas vyksta mūsų mintyse (https://tinyurl.com/3d2yz9p8). Pandemijos metu atlikti tyrimai rodo, kad jaunimo tarpe nerimo ir depresijos atvejų skaičius padvigubėjo (https://tinyurl.com/ywj2kzub). Vis daugiau jaunų žmonių susiduria su problemomis mokykloje: susikoncentravimu, fizinių užduočių atlikimu, emocijų valdymu ir dėl to jaučiasi blogai. Be to, Lietuva lyderiauja vienoje liūdniausių statistikų – pagal savižudybių skaičių visoje Europos Sąjungoje, ir šis rodiklis beveik du kartus didesnis už ES vidurkį (lyginant su 2019 m. duomenis). 2022 m. Europos Komisija paskelbė Eurobarometro tyrimą, skirtą sportui ir fizinei veiklai. Pagal jį, 38% europiečių sportuoja ar mankštinasi bent kartą per savaitę ar daugiau, o 17% mankštinasi rečiau nei kartą per savaitę. Iki 45% europiečių šiuo metu visiškai nesportuoja ar nesimankština. Nors pagal Eurobarometro duomenis, nuo 2017 m. kai kuriais atvejais matoma stabili situacija, tačiau akivaizdu, kad vis dar būtina skatinti sportą ir fizinę veiklą. Taip pat pastarasis tyrimas atskleidžia, kad COVID-19 pandemijos metu pusė europiečių sumažino savo fizinės veiklos lygį ar net visiškai nustojo sportuoti (https://tinyurl.com/yvm6yxu8). Fiziškai neaktyvūs žmonės dažniau turi aukštą kraujospūdį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ar net vėžį, o ateityje jiems kyla didesnė rizika susidurti ir su psichikos sveikatos problemomis. Nerimą kelianti viso pasaulio statistika – 2022 m. vidutinis žmogus kiekvieną dieną prie ekrano praleido apie 6 valandas ir 57 minutes (https://tinyurl.com/53a4jvsd). Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad padidėjęs kortizolio lygis susijęs su padidėjusiu ekrano laiku. Kortizolis žinomas kaip streso hormonas, ir jo aukštas lygis siejamas su sumažėjusia energija ir padidėjusiais miego sutrikimais, psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ir kt. Mūsų organizacija kartu su partneriais apklausė daugiau nei 65 jaunuolius (nuo 16 iki 24 metų amžiaus) savo bendruomenėse ir nustatė, kad dėl mažos fizinės veiklos ir didelio ekrano laiko jauni žmonės turi mažą savivertę, kartais jaučia depresijos požymius ir susiduria su valgymo sutrikimais. Taip pat mokyklose / universitetuose jie dažnai jaučia stresą, ypač per egzaminų laikotarpį, ir nežino, kaip susikoncentruoti, atsipalaiduoti bei atsikratyti įtampos. Galiausiai, paskutiniame Europos Komisijos tyrime, pristatytame 2020 m., Lietuva turėjo trečią mažiausią gyvenimo trukmę ES ir buvo 5,5 metų žemiau ES vidurkio (žemesnė buvo tik Rumunija ir Bulgarija). Nustatyta, kad daugiau nei pusė visų mirčių yra susijusios su sveikatos problemomis ir jų nepriežiūra (https://tinyurl.com/2f5k8s9k). Taigi, jei suaugusieji nesirūpina savo sveikata, kodėl jaunuoliai turėtų tai daryti? Kur jie turėtų to išmokti? Pastaraisiais metais, sparčiai mažėjant fizinei veiklai ir didėjant sveikatos problemoms, reikia keisti požiūrį į sveikatos temą. Tikime, kad tokio tipo projektas buvo labai svarbus jaunimui, nes padeda ugdyti suvokimą apie sveikatą ir jos svarbą. Jaunuoliai turi žinoti būdus, kurie padėtų sumažinti stresą ir įtampą, išvengti daugelio ligų ir rasti gyvenimo pusiausvyrą, taip pat padidinti galimybes tapti sėkmingesniais tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tikslas: skatinti fizinę ir psichinę sveikatą 35 jauniems žmonėms, 5 vietinėms bendruomenėms ir tuo pačiu padidinti dalyvių, turinčių mažiau galimybių, socialinę įtrauktį. Uždaviniai: 1. Didinti sąmoningumą apie fizinę ir psichinę sveikatą – jos svarbą, pagrindines priežastis, kurios lemia jos problemas ir būdus, kaip ją pagerinti, taip pat sužinoti daugiau apie sveikatos situaciją 5 dalyvaujančiose šalyse. 2. Atrasti naujus būdus, kaip pagerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą, taikant įvairius metodus ir technikas. 3. Sukurti strategiją – veiksmų planą, kuris padėtų pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą 5 vietinėse bendruomenėse, jauniems žmonėms ir taip skatintų juos prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.