Remiantis 2021 metų tyrimu, COVID-19 pandemijos metu nerimo ir depresijos atvejų tarp jaunimo padvigubėjo (https://jamanetwork.com/journals/jamapediatrics/fullarticle/2782796). Tuo metu, kai toliau susidūrėme su dar sudėtingesnėmis problemomis, tokiomis: kaip Ukrainos karas (kuris vienaip ar kitaip palietė visus), klimato kaita, nuolatinės gamtos stichijos ir auganti pabėgėlių krizė, nerimo atvejų skaičius kasdien didėjo. Todėl tapo itin svarbu plačiai taikyti natūralius metodus emociniam nerimui valdyti. Šokio terapijos šaknys siekia XIX a. moderniojo šokio judėjimą. Šis judėjimas kilo iš idėjos, kad šokis gali būti ne tik pramoga, bet ir komunikacijos bei išraiškos forma. 1940-aisiais šokio judesio terapijai (DMT) įtakos turėjo psichodinaminė teorija, o 1960-aisiais tyrimai apie neverbalinį elgesį ir kūno vaidmenį psichinės sveikatos problemose padėjo formuoti šios terapijos praktiką. Vis dėlto tik 2019 metais buvo atlikti aukštos kokybės tyrimai, kurie patvirtino teigiamą DMT poveikį mažinant depresiją (https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyg.2019.00936/full). Ši teigiama išvada suteikė papildomą ir stipresnį pagrindą ankstesniems DMT tyrimams apie depresiją (Karkou, V., and Nelson, E. A. (2015). Dance movement therapy for depression. Cochrane Database and Meekums, B. Effects of dance movement therapy and dance on health-related psychological outcomes: a meta-analysis. Arts Psychother). Šokio terapija padėjo asmenims pasiekti emocinę, kognityvinę, fizinę ir socialinę integraciją per judesį. Ji tapo populiari visame pasaulyje kaip priemonė stresui mažinti, ligų prevencijai, nuotaikos valdymui, raumenų stiprinimui, koordinacijai ir mobilumo ugdymui. Pastebėta, kad žmonės, naudojantys DMT, padidina savo savimonę, savivertę ir randa saugią erdvę jausmams išreikšti, be jokių šalutinių poveikių, todėl šią terapiją gali naudoti visi. Jauni žmonės dažnai kentėjo nuo negebėjimo susikaupti studijoms ar užduotims, o tai dažnai juos dar labiau vargino. 2022 metais atliktas tyrimas tarp 18-24 metų jaunuolių parodė, kad po 24 valandų fizinės veiklos tiriamųjų kognityvinės funkcijos tapo aktyvesnės, o smegenų veikla pagerėjo (https://tinyurl.com/4c3xh3ed). Todėl DMT galėjo ne tik padėti emocinei išraiškai, bet ir prisidėti prie fizinės jėgos, koordinacijos ugdymo, kas galėjo turėti įtakos ir psichinėms galimybėms. Kitas svarbus aspektas buvo tas, kad didėjant ekrano laikui ir mažėjant fiziniam aktyvumui, ES gyventojai tapo vis pasyvesni. 2017 metais atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad žmonių, niekada neužsiimančių sportu ar mankšta, dalis per ketverius metus padidėjo 4 %. Maždaug du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų per dieną praleidžia sėdėdami nuo 2,5 iki 8,5 valandos, o didžiausią dalį sudaro 15-24 metų jaunimas (https://tinyurl.com/y6wez3ez). Be to, DMT pasižymėjo fiziniais privalumais, tokiais kaip: raumenų stiprinimas, koordinacijos ir mobilumo gerinimas, suvokiamo streso mažinimas (https://link.springer.com/article/10.1007/s11892-008-0003-4), uždegimų organizme mažinimas (https://www.nature.com/articles/nri3041), smegenų sveikatos gerinimas (https://tinyurl.com/92mffesa), ištvermės bei širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo didinimas. Apibendrinant, vadovaujama judesio praktika galėjo būti naudojama emocijoms išreikšti, istorijoms pasakoti ir neigiamiems jausmams paleisti. Lietuvoje DMT jau daugiau nei dešimtmetį buvo aktyviai taikoma psichikos sveikatos centruose bei kitose organizacijose, kurių metu parodė teigiamus rezultatus. Kartu su partneriais tikėjome, kad DMT turėtų būti skleidžiama įvairiais kanalais, įskaitant jaunimo mainus, kad jaunoji karta galėtų išmokti ir pritaikyti šią terapiją savo kasdienio gyvenimo būde. Taip siekėme pagerinti jaunimo psichinę sveikatą visoje Europoje, prisidėti prie emocinių išsekimų prevencijos ir visuomenės gerovės stiprinimo. Ši tema išliko aktuali tiek visame pasaulyje, tiek Europoje, todėl šią idėją vystėme kartu su partneriais iš Bulgarijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Rumunijos. Mūsų tikslas buvo išmokyti jaunimą DMT svarbos kaip jausmų išraiškos, emocijų paleidimo ir fizinės stiprybės tobulinimo priemonės. Uždaviniai: 1. Susipažinti su DMT nauda ir jos pritaikymo galimybes dirbant su jaunimu. 2. Praktiškai naudoti DMT metodą, kad visi galėtų pajusti jo poveikį kūnui ir protui. 3. Suteikti jaunimui priemonę, leidžiančią išreikšti savo emocijas ir spręsti psichologines problemas per šokį. 4. Skleisti DMT supratimą ir integruoti jį į kasdienį gyvenimą bei aplinką.