Pagrindinis projekto tikslas buvo didinti jaunimo informuotumą apie FOMO (angl. fear of missing out; liet. baimės praleisti ką nors svarbaus) sąvoką ir pristatyti praktinius įrankius, padedančius valdyti bei mažinti šio fenomeno poveikį. Šį poreikį įvardijo patys jauni žmonės, kurie, susivieniję ir vedami bendro rūpesčio, kartu inicijavo projektą. Mūsų tikslai buvo suformuoti remiantis tiesioginėmis bendruomenių atstovų įžvalgomis. Indėlis į šį projektą surinktas partnerių organizacijų bendruomenėse vykdant diskusijas su jaunimu COVID pandemijos metu ir po jos. Šios konsultacijos padėjo nustatyti pirminę problemą, nes daugelis jaunų žmonių dalijosi savo patirtimis, iššūkiais ir besikeičiančiais poreikiais tuo laikotarpiu. Šios vertingos įžvalgos vėliau formavo projekto idėjos vystymasi ir užtikrino, kad projektas būtų glaudžiai susijęs su tikslinei grupei iš tikrųjų aktualiais klausimais. Mes siekėme: Atkreipti dėmesį į psichologines ir emocines FOMO pasekmes, ypač susijusias su pertekliniu socialinių tinklų naudojimu. Skatinti JOMO – ang. joy of missing out; liet. džiaugsmo kažką praleisti – koncepciją kaip sveikesnę ir sąmoningesnę alternatyvą. Sukurti saugią, palaikančią ir daugiakultūrę aplinką, kurioje dalyviai galėtų reflektuoti savo elgesį socialinių medijų erdvėje bei psichinę gerovę. Suteikti dalyviams savęs pažinimo, sąmoningo gyvenimo būdo ir emocinio atsparumo įrankių, taikant neformaliojo ugdymo metodus. Skatinti prasmingus socialinius ryšius, laimės jausmą, mažinti laiką prie ekranų ir gerinti psichinę sveikatą. Mes sukūrėme 7 dienų programą, orientuotą į temas, susijusias su laime, sąmoningu gyvenimo būdu ir skaitmeninių įpročių valdymu. Taikėme neformaliojo mokymosi metodus – interaktyvias dirbtuves, refleksijų sesijas ir grupines diskusijas. Tarptautiškumo aspektas projekte buvo esminis. Suburdami dalyvius iš skirtingų kultūrinių aplinkų, mes ugdėme empatiją, tarpusavio supratimą ir drauge dalinomės kelione link sveikesnių socialinių medijų bei emocinių įpročių.