Didėjant pasaulio populiacijai, kiekvieną dešimtmetį žmonės skiria vis didesnį dėmesį į klimato kaitą bei vandens taršą. Didžioji dalis žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o išgyvenimui yra reikalingas gėlas vanduo, tad rūpintis ir svarstyti, kaip mes galime prisidėti prie švaresnių vandens telkinių, yra svarbu. 2020 m. Lietuvą sudrebino vienas didžiausių aplinkosauginių skandalų Baltijos šalyse – bendrovė „Grigeo Klaipėda“ buvo pagauta neteisėtai išleidinėjanti nuotekas į Kuršių marias, kurios laikomos viena žuvingiausių vietų šalyje. Ši veikla tęsėsi ne vienerius metus ir turėjo poveikį ne tik gyvūnijai, bet ir žmonių gyvenimui, klimato kaitai bei natūraliems gyvybės ciklams. Tokių atvejų pasekmės gali paliesti ir geriamojo vandens kokybę. Nors Europos aplinkos agentūra teigia, kad Lietuva kol kas nėra rizikos zonoje, jei žmonės nereaguos ir nesiims veiksmų, situacija gali pasikeisti (https://tinyurl.com/mwdyebwc). Įmonės, kurios užima svarbią dalį rinkoje, bet pažeidžia aplinkosaugos normas, privalo sulaukti aiškaus signalo iš vartotojų. Vienas iš būdų – boikotuoti jų produkciją ir rinktis alternatyvas. Tokia pilietinė pozicija gali parodyti, kad aplinkos naikinimas nėra toleruojamas. Tačiau tarša kyla ne tik iš pramonės. Kiekvienuose namuose naudojamos buitinės chemijos priemonės (skalbimo milteliai, stiklo valikliai, indų plovikliai) taip pat daro žalą aplinkai. Nors dalis kenksmingų cheminių medžiagų Europos Sąjungoje uždraustos, tai nereiškia, kad dabartiniai produktai neturi neigiamo poveikio. Dėl to vis daugiau žmonių grįžta prie natūralesnių priemonių: sodos, eterinių aliejų, citrinų ar augalinio glicerino pagrindu pagamintų alternatyvų. Dar viena rimta problema – greitoji mada. Remiantis Europos Parlamento duomenimis, tekstilės sektorius 2020 m. sudarė apie 270 kg anglies dvideginio pėdsaką vienam žmogui, o perdirbama tik apie 1 % tekstilės gaminių. Nuo XX a. pradžios drabužių gamyba padvigubėjo, o žmonės vieną aprangos detalę vilki vis rečiau. Socialinių tinklų ir mados industrijos įtaka čia ypač didelė, nes nuolat skatinama sekti naujausias tendencijas. Sprendimų jau atsiranda: populiarėja dėvėtų drabužių platformos, tokios kaip „Vinted“, o kai kurios kolekcijos kuriamos iš perdirbtų žaliavų. Vis dėlto, Europos statistika neramina – apie 87 % tekstilės vis dar sudeginama arba išvežama į sąvartynus. Akivaizdu, kad pokyčių reikia daugiau. Partnerių šalys taip pat susiduria su vandens problemomis. Lenkijoje taip pat pastebimos rimtos vandens taršos ir išteklių valdymo problemos. Didžiausią grėsmę kelia žemės ūkio veikla, ypač perteklinis trąšų ir pesticidų naudojimas, dėl kurio į upes ir ežerus patenka nitratai bei fosfatai, sukeliantys eutrofikaciją ir vandens ekosistemų nykimą. Ši problema itin aktuali Vyslos baseine, kuris yra svarbiausias šalies vandens telkinys. astaraisiais metais Lenkijoje taip pat daug dėmesio sulaukė Oderio upės ekologinė krizė, kai masiškai žuvo žuvys dėl vandens užterštumo cheminėmis medžiagomis. Italija taip pat susiduria su vandens taupymo problemomis, o kai kurie vandens telkiniai yra stipriai užteršti. Vienas labiausiai vandens tarša paveiktų miestų – Venecija. Miestas, kuriame pagrindinė transporto priemonė yra vandens transportas, o pagrindinis traukos objektas – kanalai, susiduria su sunkumais palaikant jų švarą. Didžioji dalis taršos kyla dėl „Vaporetto“ laivų, varomų dyzeliniais varikliais. Vengrijoje Dunojaus ir Tisos upės patiria taršą dėl žemės ūkio nuotekų bei pramoninių išmetimų. Miestų nuotekos taip pat prisideda prie problemos, todėl šalyje būtina gerinti valymo įrenginių veiklą ir skatinti tvarią praktiką siekiant apsaugoti vandens išteklius. Šie pavyzdžiai rodo, kad aplinkosaugos problemos glaudžiai susijusios su kiekvieno iš mūsų pasirinkimais. Jei visuomenė nori sveikesnės ateities, būtina permąstyti savo vartojimo įpročius, kelti atsakomybės klausimus verslui ir rinktis tvarius sprendimus kasdienybėje. Kartu su partneriais apklausus savo bendruomenių jaunuolius supratome, jog aplinkosaugos ir vandens švaros klausimai yra svarbūs jauniems žmonėms ir jie norėtų apie tai sužinoti plačiau ir atrasti būdus kaip tai sustabdyti. Uždaviniai: 1. Suteikti dalyviams žinių ir įgūdžių, padedančių taikyti ekologiškus įpročius bei priimti tvarius sprendimus įvairiose gyvenimo srityse. 2. Didinti dalyvių ir jų vietos bendruomenių supratimą apie vandens ekosistemą, jos taršos ryšį su ekosistemos sveikata ir žmogaus veikla (pramonine tarša, buitinėmis cheminėmis medžiagomis, tekstilės atliekomis). 3. Skatinti dalyvių ir vietos bendruomenių aktyvų įsitraukimą į aplinkos saugojimą per praktinius užsiėmimus, švaros akcijas bei kitas veiklas, padedančias ugdyti atsakomybės kultūrą ir prisidėti prie vandens taršos prevencijos. AquaVita projektas atitinka „Erasmus+“ programos tikslus ir jaunimo mainų pagrindines vertybes, pabrėžiant aplinkos tvarumą, kovą su klimato kaita, kaip numatyta Europos žaliajame kurse bei remiantis „Erasmus+“ siekiu saugoti aplinką.