Daugelis jaunų žmonių, ypač iš mažiau privilegijuotų aplinkų, neturi pakankamos prieigos prie švietimo ir išteklių tokiose srityse kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika (STEM). Neturint šio pagrindo, jiems yra sunku įsitraukti į inovatyvius projektus, tokius kaip robotika, kuri remiasi šiomis kompetencijomis. Tyrimas parodė, kad daugelis jaunų žmonių iš mažumų grupių, nors ir domėjosi STEM sritimis, retai dalyvavo su STEM susijusiose veiklose už mokyklos ribų. Tuo tarpu jų labiau privilegijuoti bendraamžiai tokiose veiklose dalyvavo žymiai dažniau, nepriklausomai nuo to, ar jie domėjosi STEM, ar ne. Tai parodė, kad būtina dėti daugiau pastangų remiant ir įtraukiant jaunus žmones iš nepakankamai atstovaujamų aplinkų į STEM švietimą (https://tinyurl.com/3hdbutrn). Tvarumas ir technologijos dažnai yra dėstomi kaip atskiros temos. Dėl to daugelis programų nepadėjo jauniems žmonėms susieti šių svarbių sričių. Tai paliko jaunimą be reikiamų žinių kurti sprendimus, kurie būtų tiek technologiškai pažangūs, tiek draugiški aplinkai. Europos mokyklose tvarumas dažniausiai buvo integruojamas į skirtingus mokomuosius dalykus, o ne dėstomas kaip atskiras dalykas. Tik kelios švietimo sistemos jį siūlė kaip atskirą dalyką, ir dažniausiai jis buvo pasirenkamasis. Toks mišrus požiūris apsunkino galimybes mokiniams susieti tvarumą su technologijomis ir apsunkino inovatyvių, aplinkai draugiškų idėjų kūrimą. Rumunijoje susidomėjimas robotikos varžybomis, tokiomis kaip „First Tech Challenge“, labai išaugo. Šie renginiai jau apėmė tūkstančius mokinių ir mokytojų. Tačiau šių iniciatyvų nauda nepasiekė visų mokyklų ir mokinių, ypač mažiau atstovaujamose vietovėse. Nepaisant sėkmingų komandų ir augančio dalyvių skaičiaus, daugelis mokyklų vis dar neturėjo prieigos prie tokių galimybių (https://tinyurl.com/5t3zvry7). Bulgarijos pramonės sektoriai, tokie kaip maisto perdirbimas, metalo apdirbimas, suvirinimas ir automobilių pramonė, sparčiai diegė robotus dėl darbo jėgos trūkumo. Nors robotų naudojimas nuo 2020 iki 2021 metų padvigubėjo, šis spartus pokytis galėjo lemti kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti ir prižiūrėti robotus, trūkumą. Šis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas galėjo sulėtinti robotikos teikiamą naudą ir neigiamai paveikti šių pramonės šakų augimą bei veiklos efektyvumą (https://tinyurl.com/4yf7z5j9). Italijoje daugelis jaunų žmonių, ypač iš mažiau privilegijuotų aplinkų, susidūrė su sunkumais prieinant prie STEM švietimo ir išteklių, todėl jiems buvo sudėtingiau įsitraukti į tokias sritis kaip robotika. Nors kai kurie iš jų domėjosi STEM, jie dažnai praleisdavo galimybes dalyvauti užklasinėse veiklose, kurios galėjo padėti jiems gilinti žinias. Tuo pačiu metu jų labiau privilegijuoti bendraamžiai tokiose veiklose dalyvavo dažniau, nepriklausomai nuo jų susidomėjimo. Tai parodė būtinybę labiau remti ir įtraukti nepakankamai atstovaujamas grupes į STEM sritis, siekiant užtikrinti lygias galimybes susipažinti su robotika ir kitomis technologijų sritimis (https://tinyurl.com/3hdbutrn). Remiantis statistikos portalu, 2022 metais Lietuvoje pramoninių robotų skaičius buvo gerokai mažesnis nei pasaulio vidurkis. Dažnos baimės, tokios kaip robotų perėmimas darbo vietų, ir didelės pradinės investicijų sąnaudos buvo pagrindinės kliūtys. Taip pat trūko supratimo apie tai, kaip robotai gali pagerinti gaminių kokybę ir sumažinti traumų riziką darbo vietoje. Be didesnių investicijų ir švietimo Lietuva galėjo atsilikti pramonės inovacijų ir konkurencingumo srityse (https://tinyurl.com/yc66tkr4).. Kartu su partneriais aptarėme galimą projekto temą su savo organizacijų nariais ir jaunais žmonėmis, su kuriais dirbome, ir jie patvirtino robotikos temos aktualumą šiuolaikinėje darbo rinkoje, savo susidomėjimą šia sritimi bei galimybes profesiniam augimui. Todėl nusprendėme inicijuoti ir įgyvendinti robotikai skirtą jaunimo mainų projektą, kuris padėjo jauniems žmonėms susipažinti su šia tema ir technologija. Tikslas: Pagrindinis projekto „ECO-ROBOTEERS“ tikslas buvo sustiprinti 32 jaunų žmonių (16–25 metų) galimybes darbo rinkoje, ugdant jų skaitmeninių technologijų (ypač robotikos) ir tvarumo kompetencijas jaunimo mainų metu, vykusiuose 2025 m. gegužės 12–20 d. Kaune, Lietuvoje. Papildomai projektas skatino socialinę įtrauktį, aktyviai įtraukiant 23 MGT dalyvius (susiduriančius su socialiniais, ekonominiais, geografiniais ar kultūriniais iššūkiais). Projekto uždaviniai: 1. Didinti 32 jaunų dalyvių ir jų vietos bendruomenių informuotumą apie skaitmeninių technologijų, ypač robotikos, svarbą ir galimybes, jų indėlį į tvarumą bei potencialą darbo rinkoje iki projekto pabaigos. 2, Suteikti dalyviams praktinių ir teorinių žinių robotikos ir tvarumo srityse, stiprinant jų techninius ir problemų sprendimo gebėjimus, kurie yra svarbūs būsimam profesiniam keliui šiose srityse. 3, Suteikti dalyviams pagrindinių žinių robotikos ir tvarumo srityse per patyriminį mokymąsi, dirbtuves ir praktinį žinių taikymą.