Įgyvendindami projektą siekėme spręsti augančią greitosios mados problemą, kuri daro reikšmingą neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek socialiniams gyvenimo aspektams. Remiantis tarptautiniais tyrimais, mados industrija sukuria apie 10 % visų pasaulinių anglies dioksido emisijų, o daugiau nei 85 % tekstilės gaminių kasmet patenka į sąvartynus. Sparčiai besikeičiančios mados tendencijos, skatinamos masinės gamybos ir vartojimo kultūros, ypač stipriai veikia jaunus žmones, formuodamos neatsakingus vartojimo įpročius. 2023 m. tyrimai taip pat parodė, kad būtent Z karta yra viena labiausiai veikiamų greitosios mados industrijos grupių dėl socialinių tinklų įtakos ir nuolat besikeičiančių tendencijų. Didelė dalis tekstilės atliekų patenka į sąvartynus, o drabužių gamyba dažnai susijusi su neetiškomis darbo sąlygomis besivystančiose šalyse – daugelis tekstilės sektoriaus darbuotojų, ypač moterys ir vaikai, dirba nesaugioje aplinkoje bei gauna itin mažą atlyginimą. Tuo pačiu pastebėta, kad jaunimui vis dar trūksta žinių, praktinių įgūdžių ir sąmoningumo, reikalingo priimti tvarius vartojimo sprendimus. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius bei mūsų organizacijos ir partnerių iš Rumunijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos patirtį, buvo identifikuotas bendras poreikis stiprinti jaunimo supratimą apie tvarią madą ir skatinti atsakingą vartojimą. Rumunijoje stipri tekstilės gamybos industrija tiesiogiai susijusi su greitosios mados gamyba Vakarų Europos rinkoms, todėl šalyje aktualūs tiek darbuotojų išnaudojimo, tiek aplinkosaugos klausimai. Italijoje, nors gilios kokybiškos mados tradicijos išlieka svarbios, greitoji mada sparčiai plinta tarp jaunimo dėl savo prieinamumo ir nuolatinių tendencijų kaitos. Graikijoje ekonominė krizė paskatino vartotojus dažniau rinktis pigesnius greitosios mados sprendimus, o Kroatijoje sparčiai augantis tekstilės vartojimas prisideda prie didėjančio tekstilės atliekų kiekio ir atliekų tvarkymo iššūkių. Nors kai kuriose šalyse jau pastebimos tvarios mados iniciatyvos, greitoji mada vis dar dominuoja, ypač tarp jaunimo, kuris yra stipriai veikiamas socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų. Tyrimai taip pat rodo, kad tvarios mados pasirinkimai – dėvėtų drabužių naudojimas, kokybiškesnių ir ilgaamžių gaminių pasirinkimas bei drabužių atnaujinimas – gali ženkliai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei skatinti atsakingesnį vartojimą. Todėl tapo akivaizdu, kad būtina kurti edukacines erdves, kuriose jauni žmonės galėtų ne tik įgyti žinių, bet ir praktiškai išbandyti tvarius sprendimus. Projektu siekėme suteikti jaunimui kompetencijų, kurios leistų jiems tapti sąmoningais vartotojais ir aktyviais pokyčių kūrėjais savo bendruomenėse. Per neformaliojo ugdymo metodus, praktines dirbtuves ir tarptautinį bendradarbiavimą buvo siekiama ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei atsakomybės jausmą aplinkosaugos ir socialinio teisingumo klausimais. Taip pat buvo akcentuojama, kad tvarios mados principų taikymas gali turėti teigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir asmeninei gerovei – tyrimai rodo, jog sąmoningas vartojimas gali mažinti stresą, skatinti atsakingesnį gyvenimo būdą bei gerinti bendrą emocinę savijautą. Projekto tikslas: Didinti jaunų žmonių sąmoningumą apie tvarios mados svarbą, mažinti vartotojiškumą bei skatinti atsakingus vartojimo įpročius per tarptautinį jaunimo mainų projektą. Projekto uždaviniai: 1. Didinti jaunimo supratimą apie greitosios mados poveikį aplinkai ir visuomenei, pristatant tvarias alternatyvas. 2. Skatinti dalyvius taikyti lėtosios mados principus, tokius kaip dėvėtų drabužių naudojimas, drabužių atnaujinimas ir taisymas. 3. Suteikti jaunimui praktinių įrankių ir žinių, leidžiančių priimti atsakingus ir informuotus vartojimo sprendimus kasdieniame gyvenime. Projektas taip pat siekė prisidėti prie „Erasmus+“ programos prioritetų, skatinant tvarumą, aplinkosauginį sąmoningumą bei aktyvų jaunimo įsitraukimą į aktualių globalių problemų sprendimą.